Oksidacija

Ką reiškia oksidacija:

Oksidacija yra chemijos žodis, reiškiantis elektronų praradimą, net jei jis nėra sukeltas deguonies.

Jis taip pat rodo oksidacijos procesą, ty elemento sujungimą su deguonimi, transformuojant jį į oksidą. Elementas, atsakingas už oksidaciją, yra pripažintas oksidantu.

Kai cheminė medžiaga praranda elektronus (oksiduoja), padidėja oksidacijos numeris (NOx).

Vienas iš svarbiausių oksidacijos reiškinių yra degimas, esantis biologiniuose procesuose, tokiuose kaip fermentacija ir kvėpavimas, kai atsiranda energijos.

Biochemijos srityje oksidacija vyksta riebalų rūgštyse, gliukozėje, amino rūgštyse ir kt.

Oksidacija ir redukcija

Oksidacija yra atvirkštinis sumažinimo procesas. Oksidatorius yra toks, kuris sukelia oksidaciją ir yra sumažintas, o redukuojantis agentas mažina ir oksiduojasi.

Oksidacijos metu elementas praranda elektronus ir padidėja oksidacijos skaičius. Sumažinus elementą, gaunamas elektronas, o oksidacijos numeris mažėja.

Geležies oksidavimas

Dėl kai kurių objektų rūdžių sukelia geležies oksidacija. Tokiais atvejais geležis praranda elektronus ir deguonies patenka elektronai.

Juoda oksidacija

Juoda oksidacija yra reakcija, kurioje aptariamas objektas gauna juodą paviršių ir yra atsparesnis korozijai, išvengiant rūdžių susidarymo. Jis plačiai naudojamas įrankiuose, dalyse (pvz., Varžtuose ir spyruoklėse) ir kt.

Yra juodieji oksidacijos procesai: karšta (apie 135-140 ° C) ir šalta (aplinkos temperatūra).

Minkštas oksidavimas

Lengvas oksidavimas yra vienas iš keturių organinių oksidacijos tipų, ozonolizė, energetinis oksidavimas ir degimas.

Vienas iš geriausiai žinomų lengvo oksidacijos pavyzdžių yra alkeno. Šiuo atveju Baeyer reagentas (garsaus vokiečių chemiko pavadinimas), kuris yra kalio permanganato tirpalas, yra naudojamas alkenams ir ciklanams diferencijuoti.